Premjerą „Kartoteka“ pagerbė garbūs svečiai

Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į režisieriaus Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbingų svečių.

Premjerą pagerbė Jo Ekscelencija Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jackas Robertas Twissas Quarlesas van Uffordas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermann, Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkalna, Kultūros ministras Simonas Kairys, Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė,Kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Norvegijos Karalystės garbės konsulas Vytautas Valaitis, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, VDU rektorius Juozas Augutis, SGD įmonių vadovai Rūta ir Eduardas Jasai, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačiauskas ir kiti garbūs svečiai.

Pjesės autoriaus Tadeuszo Róźewicziaus kūryba mažai pažįstama Lietuvos publikai. Yra išversta šiek tiek poezijos, tačiau teatre jo pjesės nestatytos, nors iš tiesų yra vienas svarbiausių dramaturgų greta Sławomiro Mrożeko ir kitų pokarinės modernistų kartos rašytojų. Lenkijoje jo pjesės statomos labai dažnai, ypač „Kartoteka“, kuri gyva įvairiose scenose iki šiol. Pasak režisieriaus G. Varno, ši pjesė pasakoja apie vaizduotės pasaulį, prisiminimus, sapnus, vizijas, gyvenimo personažus, kurie grįžta nuo pat vaikystės laikų. „Tai viso gyvenimo kartoteka, kurią praeina per vieną nemigos naktį. Pagrindinio herojaus sąmonėje atgyja įvairūs sutikti žmonės, kurie pateikia savo sąskaitas, skolas, primenamos išdavystės, netgi žmogžudystė. Pjesė yra aktuali šiandien, nes gyvename karų akivaizdoje ir kiekvienas žmogus turi pergalvoti savo gyvenimą“, – reziumavo  režisierius.

Spektaklyje pagrindinį Herojaus vaidmenį kuria aktorius Dainius Svobonas, taip pat vaidina aktoriai Andrius Alešiūnas, Arnas Ašmonas, Povilas Barzdžius, Gintautas Bejeris, Radvilė Budrytė, Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Martyna Gedvilaitė, Saulė Gotbergė, Motiejus Ivanauskas, Rūta Jonikaitė, Vilija Grigaitytė, Gytis Laskovas, Liubomiras Laucevičius, Vaidas Maršalka, Inga Mikutavičiūtė, Pijus Narijauskas, Miglė Navasaitytė, Robertas Petraitis, Liucija Rukšnaitytė, Ričardas Vitkaitis, Ugnė Žirgulė.

Scenografiją spektakliui sukūrė pirmą kartą su režisieriumi G. Varnu kuriantis teatro dailininkas Marijus Jacovskis. „Scenografijos sprendimas gimė iš vienos techninės problemos –  pjesės pagrindinis personažas visą laiką guli lovoje. Galvojau, jeigu jis visą laiką gulės lovoje, tai žiūrovai jį blogai matys. Todėl aš sugalvojau tokį praktišką sprendimą – didžiulį veidrodį, kuriame herojus gulėdamas atsispindės. Nepaisiau paties Różewicziaus aprašytos scenografijos, bet mes parinkome nemažai daiktų ir baldų iš ankstesnių Gintaro Varno spektaklių. Kadangi veiksmas vyksta herojaus bute, bet kartu ir teatre, mes specialiai nenaudojom scenos aprangos – kulisų, galinės uždangos, paskliausčių, viskas atvira, tai – teatras teatre, scena scenoje. Jokio stiliaus, nuorodų į laikotarpį, abstrakti vieta“, –  meninius sprendimus apibūdino dailininkas.

  Kelių dešimčių kostiumų ir lėlių autorė – G. Varno spektaklių bendrakūrėja dailininkė Julija Skuratova. „Kostiumai kuklūs, be ryškių detalių, nestilizuoti, lyg iš gatvės. Teatrališkumo, sąlygiškumo įneša lėlės, kai kurios iš jų scenoje veikia beveik visą spektaklį. Šių lėlių idėja gimė žiūrint Tadeuszo Kantoro spektaklius. Lietuvoje lėlių meistrų nėra daug, todėl jas kūrė jungtinė komanda iš Kauno, Vilniaus lėlių teatrų, Vilniaus jaunimo teatro skulptorius, taip pat ir Nacionalinio Kauno dramos teatro butaforai ir dekoratoriai“, – sakė menininkė.

Bendroje spektaklio metafizikoje dalyvauja šviesų dailininko Viliaus Vilučio sukurtas meninis apšvietimas: „Ši pjesė labai įdomi, skylanti į daugybę dalių, kaip balta šviesa per stiklo prizmę išsiskaido į visą šviesų spektrą. Daug spalvų nenaudojau, nes labai spalvingas pats herojus, jo gyvenimas, bendravimas su kitais personažais. Tai      sudaro didelę sąranką spektaklio detalių, kurias suklijuoja šviesa. Turime nuostabią dekoraciją, kuri man labai patinka, – veidrodis su atspindžiais. Tai labai tiksliai nukelia      į sapno būseną, kai pro veidrodį galima patekti į kitą pasaulį. Tas begalybės jausmas, ta žmogaus minčių raizgalynė, kurią sekti šviesa yra labai įdomu ir išmoninga. Scenoje vaizdas gana statiškas, daug įmantraus teksto, šviesa vaidina savo vaidmenį, pabrėždama herojaus sąmonės srautą ir pliūpsnius.“

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis apie spektaklį kalbėjo: „Man turbūt apskritai patinka absurdas, groteskas, keisčiausios dramaturginės vizijos ir situacijos, tad, perskaitęs pjesę, apsidžiaugiau, kad Gintaras Varnas, su kuriuo kartu dirbame jau trečią kartą iš eilės, pasirinko būtent šį kūrinį. Nes tame, atrodytų, minčių ir veiksmų chaose, ko gero, slypi didelė laisvė rinktis išraiškos ir muzikines priemones. Žinoma, tuo pat metu tai ir nemažas iššūkis, kaip tas pasirinktas priemones suvaldyti. Bet tai ir yra tas teatro kūrimo proceso žavesys, kuris traukia savo priešybėmis.“

Premjera vyks spalio 18-20 d. Vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 29 ir 30 d.  Visi rodymai vyks su titrais anglų kalba. 

NKDT informacija

M. Uldukio ir Patricijos Gagaitės nuotr.